Mirtina liga, kuri gali pasireikšti tik nuovargiu: 10 metų nebūna jokių simptomų

2014/11/13 Kategorija: Apie kepenis

Hepatitas C – tai liga, apie kurią garsiai nekalbama, nes vis dar manoma, kad ja serga tik narkomanai ir palaido gyvenimo būdo mėgėjai.

Tačiau medikai susiduria su visai kitokia realybe – net ir šiandien hepatitu C užsikrečia nieko bendra su šiuo apibūdinimu neturintys žmonės.

Išgirdus diagnozę – šokas

„Esu 16-tą savaitę nėščia. Prieš dvi dienas sužinojau, kad turiu hepatito C viruso antikūnus. Labai jaudinuosi dėl vaikelio. Neįsivaizduoju, kur galėjau užsikrėsti. Tyrimus pasidariau tik dėl perdėto atsargumo, nors gydytoja sakė nesidaryti, nes ši virusą turi tik prostitutės ir narkomanės… Gyvenimas per vieną dieną virto pačiu baisiausiu košmaru“, – panašių žinučių interneto forumuose yra ne viena.

„Šiaip ne taip sulaukiau vizito pas gydytoją… Pradedu apsiprasti su diagnoze, bent jau nesiblaškau dėl to, kad būtina tuojau pat viską kuo išsamiausiai sužinoti ir pradėti gydytis arba apsispręsti nesigydyti. Gydytojas sako: faktas tas, kad turėjau kontaktą su virusu, tačiau siūlo neskubėti, pirmiausiai išsitirti, ar virusas aktyvus, koks jo genotipas. Patikrins fermentus, po to, jei reikės, darys biopsiją ir tada bus sprendžiama, ar reikia gydymo. Gydymas, anot jo pakankamai efektyvus, o pašaliniai poveikiai pasireiškia kiekvienam individualiai. Iš viso, sako, yra 20 pašalinio poveikio galimybių, tačiau iš anksto niekas negali pasakyti, kiek jų pasireikš – penki, septyni, visi ar nė vieno“, – antrino kitas internautas.

š tiesų, vieni gydymą išveria geriau, kiti – sunkiau. Štai viena moteris tikina džiaugusis, kad tuo metu vyro nebuvo šalia – jam nereikėjo išgyventi jos kasdienių pykčio ir depresijos protrūkių.

„Bet kokių žmonių, net artimiausių, draugija, mane labai vargindavo. Jau po 15 minučių bendravimo pradėdavau galvoti, kaip jų atsikratyti. Šiuo atveju terapija turbūt sunkesnė aplinkiniams nei pačiam besigydančiajam. Lieka tik pasisemti kantrybes ir laukti gydymo pabaigos, kai žmogus pamažu grįš į savo senąjį „aš“.

Pagrindinis ligos simptomas gali būti tik nuovargis

Pasak Lietuvos infektologų draugijos pirmininko, Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro direktoriaus prof. Arvydo Ambrozaičio, hepatitui C tyliojo žudiko etiketė klijuojama ne šiaip sau. Ši liga ypatinga tuo, kad užsikrėtus simptomai maždaug po 6-8 savaičių atsiranda ne visiems. Tik 25-35 proc. užsikrėtusiųjų suserga simptomine ir tik 15-20 proc. – geltinė ligos forma, kurios pagrindinis požymis – odos pageltimas, o kitiems gali nebūti jokių simptomų, bet praėjus 10-20 metų paaiškėja, kad žmogus serga lėtiniu hepatitu.

„Kai atsiranda simptomai, paprastai liga jau būna pažengusi toli. Dažniausiai žmogus antroje dienos pusėje jaučia silpnumą, kartais atsiranda pykinimas, žmogus netoleruoja riebaus arba tiesiog gausaus maisto, alkoholio, paskauda dešinėje pašonėje, bet visi šie simptomai nėra labai išreikšti. Todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai atliekant tyrimus. Pats paprasčiausias tyrimas, kurį gali skirti ir šeimos gydytojas – ištirti kepenų fermentus. Jeigu jie padidėję, tuomet reikėtų atlikti kraujo tyrimą dėl hepatito C“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Sanariškių klinikų Infekcinių ligų centro infekcinių ligų gydytojos doc. Ligitos Jančorienės, lėtinis kepenų uždegimas gali tęstis net 40 metų. Per tą laiką kepenys surandėja (vystosi kepenų cirozė) ir galiausiai gali susiformuoti kepenų ląstelių vėžys, o užsikrėtusieji dažnai ilgai nesikreipia į gydytoją todėl, kad rimtai nevertina bendro silpnumo pojūčio, kuriuo gali pasireikšti jėga ir sieja jį su amžiumi, nuovargiu darbe, patiriamu stresu.

Manoma, kad Lietuvoje yra 70 tūkst. hepatitu C užsikrėtusių žmonių, arba 2-3 proc. populiacijos. Visi jie šiuo metu tikrai dar nėra išaiškinti, todėl medikas ragina žmones būti aktyvesnius ir prašyti tyrimų ar išsitirti patiems. 30 proc. užsikrėtusiųjų per 20–30 metų išsivysto kepenų cirozė, o nustačius ją per pirmuosius penkerius metus 1-4 proc. ligonių kasmet diagnozuojamas pirminis kepenų vėžys. Kasmet pasaulyje nuo lėtinio HC pasekmių miršta 0,5 mln. žmonių. Lėtinis HC yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis Europoje ir JAV.

Daugiausiai sergančiųjų hepatitu C – tarp dabartinių 50-70-mečių

Pagrindinis užsikrėtimo hepatito C virusu būdas – kontaktas su infekuotu krauju ar kitais organizmo skysčiais, tačiau buitinio ar lytinio kontakto metu užsikrėtimas gana retas. Nebent žmogus turi daug lytinių partnerių, todėl atsiranda lytinių organų gleivinių pažeidimai ir kontakto su krauju rizika padidėja. Taip pat didesnė rizika užsikrėsti homoseksualių santykių metu. Apie 30-40 proc. atvejų užsikrėtimo būdas yra neišaiškinamas, žmonės tiesiog neatsimena, ar turėjo kontaktą su svetimu krauju.

„Kadangi virusas buvo aprašytas tik 1989 m., o Lietuvoje galimybė jį nustatyti atsirado tik 1993 m., pradėjus tirti kraujo donorus paaiškėjo, kad maždaug 83 proc. Vilniaus kraujo centro plazmos donorų buvo užsikrėtę hepatito C virusu. Todėl šiuo metu didžiausią užsikrėtusiųjų grupę sudaro žmonės, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas arba plazma. Dažnai tai 50-70 metų amžiaus žmonės. Beje, Amerikoje, visiems minėto amžiaus pacientams rekomenduojama išsitirti dėl hepatito C viruso infekcijos“, – sakė L. Jančorienė.

Pašnekovės teigimu, nors šiandien rizika užsikrėsti hepatito C viruso labai sumažėjusi, ji vis dar išlieka. Tai gresia medikams, ypač chirurgams, slaugytojoms, tatuiruočių mėgėjams, bei, žinoma, narkotikų vartotojams, naudojantiems nesterilias adatas. „Esu mačiusi jaunuolių, kurie pabandė švirkščiamųjų narkotikų vos vieną kartą ir užsikrėtė hepatito virusu“, – minėjo infekcinių ligų gydytoja.

A. Ambrozaitis prie rizikos grupės dar pridėjo dėl inkstų ligų hemodializuojamus ligonius, sergančiuosius kraujo ligomis ir dėl to jiems reikia perpilti kraują, asmenis po organų transplantacijos. Taip pat hepatitu C galima užsikrėsti naudojantis kito asmens dantų šepetuku, skutimosi peiliuku, manikiūro reikmenimis, plaukų kirpimo mašinėle, žirklėmis. Lietuvoje kasmet registruojama 40-60 ūminio hepatito C atvejų.

L. Jančorienė neretai susiduria su situacijomis, kai ši liga vis dar apipinta mitais ir išankstinėmis nuostatomis. Žmonėms gėda prisipažinti aplinkiniams, kad jie serga hepatitu C. Dėl visuomenėje įsivyravusių stigmų, užsikrėtusieji dažnai slepia šį faktą net nuo artimiausių žmonių, vertina savo ligą kaip gėdingą faktą.

„Kadangi informacijos apie hepatitą C vis dar nepakanka, dažnai žmonės, net ir žinodami, kad jiems prieš kelis dešimtmečius buvo perpiltas kraujas, patys nesuskumba pasitikrini dėl hepatito C. Todėl labai įvertinu tuos ligonius, kurie perskaitę žinutę laikraštyje ar žurnale, susirūpina savo sveikata ir kreipiasi į gydytoją prašydami juos ištirti dėl hepatito C viruso infekcijos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šeimos gydytojas net nepalaiko tokio paciento sprendimo, išreiškia abejonę dėl tokio ištyrimo tikslingumo, nors žmogus siūlosi už tyrimą susimokėti pats.

Taigi geriau pasitikrinti ne vieną kartą ir gauti neigiamą atsakymą nei gyventi progresuojant hepatitui C, kol susiformuos kepenų cirozė. Pažengusios kepenų ligos požymiai pasireiškia padidėjusia pilvo apimtimi, kraujavimais iš nosies, su išmatomis ir kitais požymiais. Būna atvejų, kai ligonis kreipiasi per vėlai – dėl lėtinės infekcijos sukeltų kraujo pokyčių gydymo skirti jau nebegalima. Tuomet belieka laukti kepenų persodinimo“, – pažymėjo medikė.

Kad gautų šiuolaikinį gydymą, žmonės emigruoja ir dirba juodus darbus

„Kalbant apie gydymą, Lietuvoje nuo 2006 m. mes vis dar naudojame gydymą dviem vaistais. Rezultatai nėra labai džiuginantys. Jeigu žmogui pasiseka ir jis užsikrėtęs antru arba trečiu hepatito C genotipu, užtenka pusės metų gydymo kurso ir pasveiksta 80-90 proc. ligonių. Tačiau jeigu žmogus užsikrėtęs dažniausiai Lietuvoje ir Europoje sutinkamu pirmu viruso genotipu, tuomet šie vaistai išgydo tik 40-50 proc. pacientų. Taigi šiuo požiūriu esame beviltiškai atsilikę net nuo tokių šalių, kaip Estija. 2011 m. ES buvo užregistruoti modernūs vaistai, kurie turi būti naudojami su dviem ankstesniais vaistais. Tais pačiais metais mūsų draugija parengė raštą SAM dėl šių vaistų kompensavimo, tačiau jokios reakcijos nebuvo.

Tik šiemet, pakartotinai kreipusis, buvo sukurta darbo grupė, kuri parengė naujo projekto – vadinamosios triterapijos – aprašą, o minėti vaistai įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą. Tiesa, likę apribojimai – jie gali būti skiriami tik ligoniams su trečia-ketvirta kepenų fibrozės stadija. Tai jau labai arti kepenų cirozės. Tarsi būtų galima džiaugtis nauju gydymu, bet šis gydymo būdas buvo šiuolaikinis 2012 m., dabar pasaulyje jis jau laikomas pasenusiu. Šis trijų vaistų derinys yra labai sunkiai toleruojamas, labai daug nepageidaujamų reakcijų, labai veikia kraujo čiulpus ir kraujo ląsteles – mažėja trombocidų, hemoglobino, eritrocitų, leukocitų, prasideda bėrimai. Tai panašu į chemoterapiją. Todėl labai daug žmonių neatlaiko šio gydymo, nes iki gydymo jie jautėsi daug geriau. Deja, mūsų šalyje yra ne vienas atvejis, kai pasaulyje tam tikras vaistas jau keičiamas modernesniu, o pas mus juo gydyti tik pradedama“, – pasakojo infektologas.

Kita vertus, 2012 m. buvo paskaičiuota, kad triterapijos efektas per 10 metų gali sumažinti su pirmuoju hepatito C genotipu susijusį sergamumą 17,7 proc., o mirtingumą – 9,7 proc.

„Tačiau neseniai Amerikoje buvo patvirtintas dar vienas naujas vaistas, kurio 12 savaičių gydymo kursas kainuoja 95 tūkst. JAV dolerių arba 50 tūkst. eurų. Tai prieinamas vaistas. Jei žmogus mokus, mes galime jį gauti. Tačiau kai žmonės, kurie šiandien protingi ir pasiskaito apie gydymo galimybes pasaulyje, išgirsta kainą, labai nuliūsta. JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse, jeigu vaistas registruojamas, jis automatiškai kompensuojamas. Pas mus tai įvyksta tik po keleto metų. Todėl nieko keista, kad žmonės ieško kelių, kaip išvykti į užsienį dirbti juodo darbo, kad gautų tos šalies sveikatos draudimą ir toje šalyje prieinamą gydymą, taip pat ir brangiais vaistais“, – svarstė pašnekovas.

Kita vertus, L. Jančorienė prisimena laikus, kai, dar mokydamasi rezidentūroje, pirmuosius ligonius Lietuvoje pradėjo gydyti vaistu, kurios efektyvumas siekė vos 7-10 proc. Dabar klinikiniai pačių naujausių vaistų tyrimai rodo, kad pasveikimas nuo lėtinio hepatito C, gydant modernia šiuolaikine antivirusine terapija yra pasiekiamas, daugiau negu 90 proc. Šiuo metu Lietuvai įkandamo gydymo vaistų efektyvumas, kai buvo patvirtintas bent jau pirmos kartos modernaus vaisto kompensavimas, turėtų siekti apie 60-70 proc.

Taigi sprendimas Lietuvoje kompensuoti šį vaistą medikų vertinimas kaip didžiulė pažanga, o pirmo genotipo hepatitu C sergantys ligoniai raginami patys kreiptis į juos prižiūrintį gydytoją ir aktyviai teirautis dėl modernesnio gydymo galimybės. Mat šis vaistas bus kompensuojamas ir tiems pacientams, kurie jau buvo gydyti ankstesniais vaistais, bet gydymas buvo nesėkmingas.

Šaltinis: www.delfi.lt