Kepenų ligos – aktuali sveikatos problema

2013/05/20 Kategorija: Kepenų ligos

Paskutinį dešimtmetį pastebimai daugėja lėtinėmis kepenų ligomis sergančių žmonių. Kepenų ligos yra viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių. Tai aktuali ne tik medicinos, bet ir socialinė problema.

Dirba kaip laboratorija

Kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas, užimantis beveik visą dešinę ertmę po šonkauliais. Jos yra pagrindinė organizmo laboratorija, dalyvaujanti baltymų, riebalų, angliavandenių ir kt. medžiagų, pvz., bilirubino, apykaitoje. Labai svarbus kepenų vaidmuo – nukenksminti į organizmą patenkančias (pvz.: alkoholį, toksinus) ir organizme susidarančias kenksmingas medžiagas (pvz., amoniaką). Nukenksminant nuodingas medžiagas yra svarbios tam tikros amino rūgštys, paverčiančios žalingas medžiagas nekenksmingais junginiais. Amino rūgštys veikia šlapalo sintezės reakcijas (organizme amoniakas paverčiamas nekenksmingu junginiu), dalyvauja detoksikaciniams procesams svarbaus glutamino sintezėje, iš jų sintetinami junginiai, svarbūs pažeistų kepenų ląstelių atkūrimui.

Pažeidžia virusai

Kepenų, vieno iš svarbiausių organizmo apsauginių barjerų, funkciją blogina alkoholis, medikamentai, kai kurios maisto produktų sudėtinės dalys, toksiniai aplinkos veiksniai, vyresnis amžius. Kepenis dažnai pažeidžia virusai (hepatito B ir C virusai), nesaikingai vartojamas alkoholis, pakitimai, vykstantys organizme sergant onkologinėmis ir autoimuninėmis ligomis. Virusiniais hepatitais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus arba lėtinio virusų nešiotojo, virusui su krauju ar kitais kūno skysčiais patekus į organizmą per pažeistą odą ar gleivinę. Hepatitų virusas randamas beveik visuose organizmo skysčiuose: kraujyje, seilėse, spermoje, makšties išskyrose. Dažniausiai hepatitu užsikrečiama lytinių santykių metu (jei nenaudojamos apsaugos priemonės), vartojant intraveninius narkotikus, atliekant medicinines procedūras, per pažeistą odą ir gleivines. Užsikrėsti hepatitų virusais galima ir darant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis infekuoto asmens dantų šepetėliu, skutimosi priemonėmis, bei buityje, nesilaikant asmens higienos taisyklių, nors šie perdavimo būdai neturi didesnės reikšmės.

Lengviau yra išvengti kepenų ligų negu jas gydyti. Rekomenduojama vengti veiksnių, žalojančių kepenis. Patariama atsisakyti alkoholinių gėrimų arba per savaitę nevartoti daugiau nei 70 g gryno etilo alkoholio (atitinkamai 70 g degtinės, 0,7 litro vyno, 2-3 l alaus). Tačiau jei gydytojai jau nustatė kepenų pažeidimą, tolimesnis alkoholio vartojimas gali būti pražūtingas. Būtina vengti ir virusinių hepatitų infekcijos rizikos veiksnių: nesaugių lytinių santykių, tatuiruočių, intraveninių narkotikų ir t.t.

Nejaučia simptomų

Kepenų pažeidimo pobūdis gali būti įvairus. Išskiriamos trys pagrindinės lėtinio kepenų pažeidimo formos: steatozė (suriebėjimas – jį gali sukelti alkoholis, nutukimas, cholesterolio padidėjimas), hepatitas (uždegimas – jį gali sukelti virusai, alkoholis, šalutinis kai kurių vaistų poveikis) ir cirozė (surandėjimas – tai galutinė lėtinių kepenų ligų stadija). Steatozės ir hepatito sukelti pokyčiai kepenyse yra grįžtami. Sergant kepenų ciroze, kepenų ląstelės suyra, jų vietoje vystosi jungiamasis audinys, kepenys surandėja, atsinaujinusios ląstelės išsidėsto netvarkingai. Šie pokyčiai sutrikdo kepenų kraujotaką, funkciją, vystosi kepenų cirozės komplikacijos: sutrinka smegenų veikla (encefalopatija), renkasi skystis pilvo ertmėje (ascitas), gali kraujuoti iš virškinamojo trakto. Kepenų ligos labai apgaulingos, nes pradinėse ligos stadijose dauguma pacientų jaučiasi sveiki, jokių nusiskundimų neturi arba jie yra nežymūs (silpnumas, apetito stoka, skausmas ar diskomfortas dešiniajame šone, pykinimas) ir nesikreipia į gydytojus. Tik vėlyvose ligos stadijose išryškėja kepenų ligoms būdingi simptomai: pagelsta oda ir gleivinės, padidėja pilvo apimtis, vargina pilvo skausmas, sutrinka virškinimas.

Persodina kepenis

Sėkmingas šių ligų gydymas labai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir laiku pradėto gydymo. Išsivysčius kepenų ligų komplikacijoms (cirozei, vėžiui), medikamentinis gydymas dažnai būna neefektyvus, gyvybę gali išgelbėti tik sudėtinga ir gyvybei pavojinga kepenų persodinimo operacija. Šis gydymo metodas pradėtas taikyti ir Lietuvoje, Kauno medicinos universiteto klinikose. Jei buvo nustatyta hepatitų virusų infekcija, atlikti kraujo perpylimai, turite anksčiau minėtų nusiskundimų, kviečiame pasitikrinti sveikatą pas gydytoją gastroenterologą (kviečiame atvykti į Kauno medicinos universiteto klinikų Konsultacijų polikliniką).

Nukenksmina nuodus

Kepenų ligoms gydyti vartojami priešvirusiniai, imuninę sistemą veikiantys vaistai, kurie apsaugo kepenų ląsteles nuo tolimesnio pažeidimo. Lėtinėms kepenų ligoms gydyti vartojami ir hepatoprotekciniai (kepenis apsaugantys) vaistai: vaistinių augalų (turinčių aktyvios medžiagos – silimarino) preparatai, amino rūgšties ornitino aspartato medikamentai. Amino rūgščių preparatai padeda nukenksminti žarnyne susidariusias nuodingas medžiagas (pvz., amoniaką). Esant rizikai susirgti kepenų ligomis (pvz., gausiai naudojant alkoholį, sergant lėtinėmis ligomis, vartojant kepenis žalojančius medikamentus), amino rūgščių medikamentus galima vartoti profilaktiškai. Gydant amino rūgščių vaistais gerėja bendra ligonio būklė, savijauta, mažėja virškinimo sutrikimų, normalizuojasi tyrimų rodikliai.

Vienas iš Lietuvoje vartojamų amino rūgščių preparatų yra “Hepatil”. “Hepatil” yra modernus vaistas kepenų ligoms gydyti ir jų profilaktikai. Jo sudėtyje esanti veiklioji medžiaga L-ornitino L-aspartatas stimuliuoja nuodingo amoniako virtimą į nekenksmingą šlapalą, gerina pažeistų kepenų ląstelių metabolizmą (medžiagų apykaitą). Aspartato rūgštis dalyvauja sintezėje nukleino rūgščių, skatinančių kepenų ląstelių regeneraciją (atsinaujinimą). Šis preparatas tinka gydant ligos sąlygotą kepenų nepakankamumą, encefalopatiją. Vaistas “Hepatil” gali būti vartojamas ir kepenų ligų profilaktikai, ypač esant rizikai susirgti kepenų ligomis (pvz., piknaudžiaujant alkoholiu, vartojant kepenis žalojančius medikamentus).

Šaltinis: klaipeda.diena.lt